Nekilnojamo turto agentų funkcijos

NEKILNOJAMOJO TURTO AGENTŲ FUNKCIJOS
Agentas nėra rinkos šalis. Jis rinkoje dažniausiai atlieka trečiųjų vaidmenį. Jo uždavinys - teikti rinkai reikalingas paslaugas ir kartu skatinti jos apyvartą. Iš esmės šios paslaugos - tai:
• informacijos teikimas apie konkrečias aktualias pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo galimybes rinkoje;
• aktyvus tarpininkavimas sudarant sutartis tarp rinkos šalių;
• užsakovų konsultavimas.
Kiekvieną agento veiklos užsakymą nulemia viena kuri nors rinkos šalis. Galima ir leistina „dviguba veikla", liečianti abi šalis.

Agentų klasifikavimas. Nekilnojamo turto agentai. Agento pareigos

AGENTŲ KLASIFIKAVIMAS
Esama rinkų, kuriose dirba agentai. Agentas - tai tarpininkas tarp pardavėjo ir pirkėjo, atliekantis komercines ar valiutines operacijas. Jis yra tokių sistemų, pvz., didmeninės ir mažmeninės prekybos, alternatyvus rinkos organizavimo subjektas. Agentai veikia ne tik nekilnojamojo turto sferoje. Jie dirba prekių, vertybinių popierių biržose (prisaikdinti kursų ir laisvieji makleriai), draudimo (draudimo agentai) ir prekių gabenimo srityje (ypač frachtavimo operacijų agentai).
Pagrindinį skirtumą tarp civilinių ir prekybos agentų apibrėžia verslo objektai. Prekybos agentų objektas - tai prekės prekybos įstatymo prasme. Civilinių agentų veiklos objektas nėra prekės.
Priešingai nei prekybos atstovai, kurie tarpininkauja konkrečiam užsakovui arba sudaro sutartis, agentai nuolat dirba su įvairiais užsakovais. Jie tarpininkauja tik sudarant sutartis. Be to, civiliniai agentai nurodo sutarties sudarymo galimybes. Civiliniai agentai atlieka nekilnojamojo turto operacijas, t. y. žemės sklypų ir


pastatų, butų, verslo pastatų, taip pat ir paskolų nekilnojamajam turtui tapačiomis teisėmis. Nekilnojamojo turto agentas privalo laikytis iš dalies civilinių, iš dalies visuomeninių galiojančių teisinių nuostatų, kurios yra griežtai atskirtos. Civilinės nuostatos reguliuoja teisinius santykius tarp teisės subjektų (privačių ir juridinių asmenų), pvz., iš sudarytos sutarties kylančias tarpusavio teises ir pareigas. Visuomeninės teisinės nuostatos reguliuoja teisinius dalykus tarp valstybės ir jos piliečių.
Agento siūlomas produktas reikalingas kiekvienam, jo prekybos teritorija gali būti labai didelė, ir kiekvienas asmuo yra potencialus jo klientas. Jo taikomos priemonės neribojamos, net jei jo investuojamas kapitalas lygus nuliui. Agentas turi apsaugoti pirkėją ir padėti jam įsigyti norimą nuosavybę. Agentas turi atsakyti už savo veiksmus.

Plytelių klojimas ant grindų. Plytelių apsauga

PLYTELIŲ KLOJIMAS ANT GRINDŲ
Klijuoti pradedama nuo patalpos kampo. Naudojami klijų milteliai, ištirpinti vandenyje. Klijų mišinys tepamas ant pagrindo ir "sušukuojamas" dantyta mentele. Ant šviežios klijų masės klojamos plytelės. Atsargiai, pastuksenant kūjeliu, plytelės įspaudžiamos, kad tvirtai sulįstų į klijus. Keraminės plytelės yra mažiau atsparios smūgiams už akmens keramiką, todėl jas kloti reikia atsargiai. Norint palengvinti klojimo darbus ir pagerinti jų kokybę, patartina naudotis plastmasinėmis kryžmėmis tarpų pločiui tarp plytelių nustatyti, o tiesumą reguliuoti liniuote arba virvele.
Paklotos plytelės, kol sukietės klijai, turi dvi paras susigulėti. Prieš užpildant siūles, plytelių paviršius sudrėkinamas. Siūlės užpildomos skiediniu, įspaudžiamu gumine mentele. Kai siūlių masė pradeda stingti, paviršius nuvalomas drėgna kempine,


trinant įstrižai, kad neišsiplautų skiedinys. Sustingus siūlių skiediniui, likęs pilkas apnašas nuo paviršiaus nuvalomas cemento valikliu. Išdžiūvus keraminėms plytelėms, paviršių galima įtrinti parafino aliejumi ar kitokia specialia medžiaga. Tai sustiprina atspalvį, apsaugo plyteles nuo dėmių.

Plytelių klijavimas ant sienų

PLYTELIŲ KLIJAVIMAS ANT SIENŲ
Ant sienų plyteles galima pradėti kloti nuo grindų į viršų arba atvirkščiai - iš viršaus į apačią. Plačiau aptarsime tiktai pirmąjį plytelių klojimo variantą.
Pirmiausia nužymima horizontali linija virš pirmos plytelių eilės, atmatavus nuo grindų žemiausioje vietoje. Norint nustatyti, kaip išdėstyti plyteles horizontaliai, išdėliojama plytelių eilė ant grindų tiesiai prieš klojimo vietą. Dažnai gali nepavykti užpildyti viso ploto sveikomis plytelėmis. Tačiau reikėtų, kad abiejuose kraštuose supjaustytos plytelės būtų vienodo pločio. Pažymimas pirmos sveikos plytelės kraštas. Iš šio taško nubrėžiama vertikali linija. Norint


apskaičiuoti plytelių skaičių vertikaliai, tikslinga pasigaminti šabloną, pagal kurį sužymimos plytelių eilės kartu su tarpais.
Ties pažymėtomis horizontalia ir vertikalia linijomis lengvai prikalamos lentelės, sutapdinant jų vidines kraštines su linijomis. Pirmiausia išklijuojama centrinė dalis, po to - perimetras (kraštai ir apačia). Plyteles reikia atskirti plastmasiniais tarpikliais ("kryžiukais") arba degtukais. Perimetrui apklijuoti plyteles gali prireikti pjaustyti, todėl čia geriausia palikti defektuotas.
Klijai tepami smailia mentele 1 m2 ploteliais, paskleidžiami dantyta mentele, laikoma 45° kampu į sieną. Nelygumai pritraukia plyteles. Pradedama klijuoti išilgai horizontalios linijos. Į kiekvieną tarpą įdedami intarpai. Tarpai tarp plytelių- nuo 2 iki 5 mm. Klijams sukietėjus, ne anksčiau kaip po 12 valandų lenteles galima nulupti. Tarpikliai išimami, tarpai tarp plytelių užglaistomi atitinkamos spalvos ir fizinių savybių (atspariu drėgmei, nepraleidžiančiu vandens ir kt.) glaistu. Tarpus prie langų ir durų užglaistyti patartina tampresniu silikoniniu arba akriliniu glaistu.
Patogu ir praktiška taikyti antrą plytelių klojimo variantą - nuo patalpos vidurio.